Šri Bhagavat Saptaha - Pirmoji diena - 3/3 - Krišnos vaikystė

(Tęsinys...)

Pasistenkite suprasti: Krišna yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Svajam Bhagavan, ir turi tris pagrindinius aspektus: 1) Brahmanas, švytėjimas, sklindantis nuo Jo kūno; 2) Paramatma, Supersiela, glūdinti kiekvienos gyvosios būtybės širdyje; 3) Bhagavanas, kuriam priklauso šešios didingumą nurodančios ypatybės.

aisvarasya samagrasya viryasya yasasah sriyah

jnana-vairagyayos caiva

sannam bhaga itingana

(Višnu Purana 6.5.47)

(Reikšmė: "Aukščiausioji Asmenybė, kuriai priklauso visa aišvarja, arba turtai, visa virja, arba stiprybė, visa jasa - šlovė, visas šri - grožis, visa gjana - žinios, visa vairagja, arba atsižadėjimas, yra vadinama Bhagavanu.")

Jis vadinamas Bhagavanu, nes Jam priklauso visos šios ypatybės, kurių pirmoji yra turtai, antroji - virja, reiškianti, kad Jis yra labai galingas ir kontroliuoja visus. Brahma, Šiva, Narada - visi didieji Jo atsidavusieji lenkiasi Bhagavano Lotoso Pėdoms. Trečioji ypatybė yra šri, grožis: Jo kūnas nepaprastai gražus ir visuomet jaunas.

Sąlygota siela negali tapti Bhagavanu. Sąlygota siela reiškia tai, kad ji neturi amžinai jauno ir gražaus kūno. Įsivaizduokite, jums dabar 17 metų, nusifotografuokite, ir tada dar kartą nusifotografuokite, kai jums 71-eri. Tai bus dvi visai skirtingos nuotraukos, jūs savęs neatpažinsite, kūnas bus visiškai pasikeitęs. Tačiau Bhagavano kūnas visuomet jaunas ir dailus, nava jauvanin ča.

Gjana reiškia, kad Jam priklauso ir iš Jo atsiranda visos žinios. Tiek materialios, tiek dvasinės žinios kyla iš Jo. Bhagavano šlovė sklinda visoje visatoje.

Vairagja. Jis yra visiškai atsižadėjęs. Taigi, Bhagavanas yra tas, kuriam priklauso šios šešios didingumą nurodančios ypatybės. Krišna yra Bhagavanas, Aukščiausiasis Dievo Asmuo.

Kiek anksčiau pasakojau, kad Krišna bėgo į pagrindinę gatvę, nes padarė nusižengimą, aparadhą. Jis, Bhagavanas, dabar nusižengia. Jis bijo, todėl bėga į pagrindinę gatvę. Kiek Jam metų? Tik dveji su puse.

Jis padarė du nusižengimus: sudaužė sviesto puodynę ir iššvaistė sviestą. Krišna suprato: "Aš nusižengiau, esu aparadhis."

Jei jūs nusižengiate, suvokiate: "O, tai nuodėmė." Jei jūs atliksite nuodėmingą veiksmą, Dievas, esantis jūsų širdyje, sakys: "Nedaryk to! Nedaryk to!"

Yra toks sanskrito žodis, antaratma, kuris reiškia "iš širdies gilumos". Dievas sako: "Nedaryk taip! Nedaryk taip!", tačiau jūs vis tiek darote...

Lygiai taip pat Jis, Bhagavanas, dabar apreiškia Savo lilą, nara-lilą, panašią į žmogiškuosius santykius. Todėl Jis suprato: "Vaje, aš aparadhis" ir nubėgo į pagrindinę gatvę.

Vagis supranta: "Aš pažeidėjas". Kai vagis pamato policiją, išsigąsta ir bando pasprukti. Iš pradžių policija nežino, kas yra vagis, tačiau psichologija suveikia: pamatęs policininkus pažeidėjas kaip mat išsigąsta ir išsiduoda, ir jie atpažįsta nusikaltėlį. Tokia psichologija. Jei jūs pažeisite įstatymus, bijosite policijos.

Taigi Krišna, Bhagavanas, suprato: "Aš prasikaltau, padariau aparadhą" ir išsigandęs nubėgo į pagrindinę gatvę. Motino Jašoda Jį vijosi.

Niekas negali sugauti Krišnos, Jis - Bhagavanas. Tačiau Motina Jašoda bėgo greičiau ir sugavo.

Brahman gjaniai, impersonalistai, karmiai ir jogai atlieka rūsčias askezes ir stengiasi į Jį medituoti, tačiau negali pasiekti. O Motina Jašoda lengvai sugavo Jį.

Brahma, Šiva - aukščiausieji iš jogų, turintys visiškai tyrą, švarią širdį, joje nėra jokių materialių troškimų, bet net ir čia Krišna apreiškia savo Lotoso Pėdas ne visada: tai atsiranda, tai vėl dingsta.

(krsna) deva! Bhavantam vande

man-manasa-madhukaram arpaya nija-pada-pankaja-makarande

yadyapi samadhisu vidhir api pasyati na tava nakhagra-maricim

idam icchami nisamya tavacyuta! tad api krpadbhuta-vicim

(Reikšmė: "O, Šri Krišna! Aukoju Tau šią maldą. Prašau, leisk mano proto bitei nuolat ragauti Tavo Lotoso Pėdų medų. O, Madhava! Nors aš neturiu nė sezamo sėklos dydžio bhakti Tau, Savo neišmatuojama galia neįmanomą paversti įmanomu išpildyk mano širdies troškimus.")

Šioje poemoje "krsna deva bhavantam vande" Šrila Rūpa Gosvamis sako, kad Brahma, Šiva, Narada, nors yra tyraširdžiai ir aukšto lygio atsidavusieji, negali išvysti Krišnos Lotoso Pėdų savo širdyse. Kaljavana ir Džarasandha taip pat bandė sugauti Krišną.

Šrimad-Bhagavatam pasakojama istorija, kaip Kaljavana bando sugauti Krišną, tačiau tai neįmanoma. Tie, kurie nėra atsidavę, negali sugauti Krišnos. Ir net tokiems atsidavusiesiems kaip Brahma, Šiva, Narada, kurie yra visiškai tyri, ne visada Krišna apsireiškia.

O čia Motina Jašoda sugavo Krišną. Kyla klausimas, kaip taip įmanoma? Iš tiesų tai yra nesuvokiama, ačintja, aukščiau materialaus suvokimo ribų. Daugybė jogų atlieka bhadžaną ir sadhaną, griežtas askezes, tačiau negali išvysti Krišnos. O štai Motina Jašoda tiesiogiai sučiupo Jį iš užnugario.

Prisiminkite, Krišna yra Bhagavanas, Aukščiausiasis Dievo Asmuo.

(Posmas)

Visi bijo mirties, tačiau net mirties atstovas bijo Krišnos. Ir dabar tas pats Krišna bijo Motinos Jašodos.

Visi bijo mirties. Kas nori mirti? Pakelkite rankas! Tik išprotėjęs asmuo pasakytų: "Maharadža, aš noriu mirti". Bet jei gyvatė, "kaskavela" ("gyvatė" portugališkai ir miesto Brazilijoje, kuriame lankėsi Šripad Vana Maharadža, pavadinimas), įšliaužtų čia, visi kaip mat išsigąstumėte: "O Dieve!" Taip ar ne? Niekas nenori mirti. Visi bijo mirties. Tačiau kokia yra tiesa? MES VISI MIRSIME! Šiandien, rytoj, poryt, po 100 metų. Mirtis garantuota, tačiau jūs nežinote, kada, kur. Ir jūs nenorite to girdėti. Sakote: "Maharadža, nekalbėkite tokių dalykų. Maharadža, palaiminkite, kad turėčiau ilgą gyvenimą". Tačiau viskas jau numatyta, tik mes nežinome, kada mirsime.

Mūsų gyvenimas kaip burbuliukai vandenyje. Bet kuriuo metu mes galime sprogti, ir viskas baigta. Prieš vykstant į ligoninę jus gali ištikti širdies smūgis. Kas žino, kuriuo metu mirtis gali apsilankyti? Net mirties dievas, Jama Maharadža, bijo Krišnos. Tačiau tas pats Krišna dabar bijo Motinos Jašodos.

Krišna pažvelgė į Motinos veidą ir tarė: "Maji (motina), nemušk manęs" ir pradėjo verkti. Vaikai yra labai gudrūs, jie žino: "Jei verksiu, mama nemuš". Tokia vaikų prigimtis: "Žinau, kad tai mano kaltė, bet jei paverksiu, mamos širdis atlėgs ir ji manęs nemuš". Tad Krišna verkia.

(Damodaraštakam, pirmasis ir antrasis posmai)

namamaisvaram sad-cid-ananda-rūpam

lasat-kundalam gokule bhrajamanam

yasoda-bhiyolukhalad dhavamanam

paramrsta atyantato drutya gopya

(Reikšmė: "Pamatęs Motiną su lazda, Jis ėmė verkti ir trinti akis Savo mažomis Lotoso rankelėmis. Jis buvo išsigandęs ir tankiai kvėpavo, o Motina Jašoda surišo Jį per pilvą virvėmis. Jis drebėjo iš baimės, perlų vėrinys, puošiantis Jo kaklą, taip pat virpėjo. Šiam Aukščiausiajam Dievui, Šri Damodarai, aš lenkiuosi.")

rudantam muhur netra-yugmam mrjantam

karambhoja-yugmena satanka-netram

muhuh svasa-kampa-trirekhanka-kantha-

sthita-graivam damodaram bhakti-baddham

(Reikšmė: "Aukščiausiajam valdovui, kupinam palaimos ir žinojimo; kurio žėrintys auskarai supasi pirmyn-atgal; kuris apsireiškė Gokuloje, vagia gopių sviestą ir bėga nuo Motinos Jašodos, kuri Jį vėliau sugavo, - šiam Aukščiausiajam Dievui, Šri Damodarai, aš lenkiuosi.")

Iškart iškyla Krišnos-Gopalo paveikslas, koks Jis yra gražus.

Materialiame pasaulyje visaip puošiamės, dažomės, ir tada mūsų veidas tampa labai gražus, patrauklus. Kai dalyvaujate kieno nors vestuvėse, apsivelkate labai gražius, puošnius drabužius. Du ar tris mėnesius ruošiatės, lankotės grožio salone. Bet jei dabar, būtent šiuo momentu, kuris nors iš jūsų draugų pakviestų į savo vestuvių ceremoniją, ar eitumėte? Ne! (Juokiasi) Niekas negalėtų į jus žiūrėti: "O ne, Putana ateina!" Nes jūs nepasiruošę. Draugas turi jus pakviesti likus mažiausiai trims mėnesiams iki vestuvių, antraip neisite. Ar apsirengę taip, kaip dabar, eitumėte į vestuvių ceremoniją? "Kas čia tokie ateina? Jie turbūt Putanos draugai." (Juokiasi) Niekas su jumis nesikalbėtų!

Tačiau Bhagavanas, pasipuošęs ar ne, visuomet yra gražus. Bhagavanas visuomet skleidžia grožį, net ir be papuošalų.

Krišna yra labai gražus, naudoja daug kadžalo, ir Jis trinasi akis, todėl jos visiškai juodos.

Iš jo akių teka ašarų upės, nenusileidžiančios Gangai ar Jamunai. Motina Jašoda sako: "Aš Tave mušiu!" , Jis: "Ne, Mama, nemušk Manęs!" "Kodėl sudaužei puodynę sviesto?" O Krišna sako: "Aš nesudaužiau puodynės."

Kas yra Bhagavanas? Jis visada sako tiesą. Tiesa yra Bhagavanas, Bhagavanas yra tiesa. Tiesa yra Dievas, Dievas yra tiesa. Štai tokia filosofija.

(Posmas)

Visa tiesa kyla iš Krišnos. Ir dabar Jis sako: "Aš nesudaužiau puodynės su sviestu." Meluoja. O Motina Jašoda klausia: "Tuomet kas ją sudaužė?" Tada Krišna atsako: "Motina, kai ėjai gelbėti pieno, kulkšnimis kliudei puodynę su sviestu, taigi, Tu ją sudaužei!"

Tada Ji tarė: "Tu esi vagis! Aš Tave labai griežtai bausiu!" Tada Krišna pasakė: "Motina, paklausyk, Mano giminėje nėra vagių, tačiau Tavojoje yra vienas!" Tai reiškia, kad Motinos Jašodos giminėje buvo vienas asmuo, vadinamas čora gopa, vagiu. Ji pamanė: "Ak, Tu, nenaudėli!" ir tarė: "Kam iššvaistei visą sviestą? Kodėl?" Krišna atsakė: "Mama, Aš nieko neiššvaisčiau. Tas, kas kuria, tas ir naikina."

Viskas, ką sako Krišna, yra tiesa. Tačiau tiems, kurie jaučia vatsalja bhavą, tai atrodo kaip melas. Krišna yra kūrėjas, maitintojas ir naikintojas. Kas yra aukščiausiasis Kūrėjas? Dievas.

(Posmas)

Motina Jašoda pasakė: "Aš Tave bausiu." Krišna verkė. Motina Jašoda pamanė: "Turiu Jį surišti. Jei nesurišiu, Mano sūnus pabėgs ir nebegrįš, be to, taps vagimi, jei nenubausiu."

Pirmiausia Ji bandė surišti Krišną savo juostele, kurią naudojo kasai pinti. Šiuolaikinės moterys rišasi plaukus kitokiomis priemonėmis, tačiau anuomet buvo naudojamos virvelės.

Motina Jašoda manė, kad savo virvele gali pririšti Krišną prie piestos, nes vaiko Krišnos liemuo labai siauras. Tačiau kai Ji bandė pririšti Krišną prie piestos, virvelė pasirodė esanti per trumpa - trūko dviejų pirštų ilgio. Motina Jašoda paprašė savo draugų atnešti kitą virvę, tačiau ir rišant su ana pritrūko dviejų pirštų ilgio gabaliuko. Kaskart, kai Ji bandė surišti Krišną, pritrūko tų dviejų pirštų ilgio.

Visi Jos draugai juokėsi: "Motina Jašoda negali surišti savo sūnaus!" Tačiau Motina Jašoda su dideliu entuziazmu pasakė: "Aš turiu Jį surišti. Aš Jį pagimdžiau, aišku, kad galiu surišti!"

Ši istorija mus moko: visuomet turime būti utsaha, kupini entuziazmo. Bhakti yra du dalykai: neigiami, kuriuos turite atmesti, ir teigiami, kuriuos turite priimti.

(Posmas)

Tai reiškia, kad bhakti visuomet turi būti pilna entuziazmo.

Motina Jašoda su dideliu entuziazmu norėjo surišti Krišną, tačiau su kiekvienu bandymu vis pritrūkdavo tų dviejų pirštų ilgio virvės galiuko. Pusę dienos Ji bandė surišti Krišną, ėmė labai prakaituoti.

Šiame bhakti kelyje visuomet turime jausti tai: "Turiu atlikti bhadžaną ir sadhaną!" Daryti arba mirti!

Mano pamokslavimo šūkis yra: "Niekad nepalik guru ir Harinamos!" Kad ir kokios būtų aplinkybės, nepalikite guru ir Harinamos!

harer nama harer nama harer namaiva kevalam

kalau nasty eva nasty eva nasty eva gatir anyatha

Šioje Kali-jugoje giedokite Šventuosius Dievo Vardus:

Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė

Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė

Šiame materialiame pasaulyje pagal karmos dėsnius turite gerą mašiną, žmoną, pinigų, vyrą...

Viskas nulemta jūsų karmos. Ar gerbsite prasadą šiandien ar ne... Viskas nulemta. Jūs manote: "Ne, šiandien aš imsiu prasado!" Tačiau jei jūsų likime tai neįrašyta, prasado negausite. Atsiras kokios nors aplinkybės ir jūs negalėsite valgyti.

Šeimyniniame gyvenime tai ypač stipriai jaučiama. Aš nežinau, kaip Vakaruose, bet matau, kas vyksta Indijoje. Vyras sėdasi pagerbti prasadą, ir žmona jam duoda lėkštę prasado.

Nežinau, ar Vakaruose žmona patarnauja vyrui, duoda prasado ar ne. Vakarų kultūra yra "savitarna"! Jūs patys imate prasadą į savo lėkštę. Tačiau Indijos kultūra yra kitokia. Indijoje žmona turi paruošti vyrui lėkštę prasado ir nevalgyti tol, kol nepavalgo jis, nes vyras laikomas Pati-deva, Bhagavanu. Vakaruose vyrai mano, kad žmona irgi yra Bhagavanas, tad nėra reikalo vienas kitam patarnauti.

Tačiau Vedų kultūroje žmona pagamina prasado ir patiekia lėkštę su prasadu savo vyrui. Indų žmona yra labai miela, ji vėdina savo vyrą. Jūs turbūt negalite to įsivaizduoti, tačiau taip yra. Man atrodo, kad kai vakarietis vyras gerbia prasadą, žmona jo nevėdina. Tai tiesa ar ne? Ji niekad jam nevėduoja... Gal kartais (juokiasi)... Elektriniu fenu. Tačiau Indijos kultūroje kitaip. Galite prisiminti Ramajaną, kai Viešpats Rama gerbė prasadą, Sita Devi Jam vėdavo palmių lapais. Tokia Indijos kultūra.

Taigi, kol vyras gerbia prasadą, žmona sėdi priešais jį ir ką nors pasakoja. Kartais pasako ką nors šiurkštaus, nes kartais vyras ir žmona iš meilės pasiginčija. Žmona sako: "Tai tavo kaltė!", o vyras sako: "Ne, tai tavo kaltė!" (juokiasi), labai supyksta ir meta lėkštę su prasadu šalin.

Kodėl? Todėl, kad šiandien jam nelemta gerbti prasado! Viskas jau nulemta.

Iš savo patirties galiu pasakyti. Keliauju po daugelį šalių, ir kai kada man iškepa picos ar išverda makaronų, ir aš sakau: "O Dieve!" (Maharadža nevalgo makaronų bei picos-vert.past.), arba pagamina ką nors iš rudų ryžių, kurių valgyti aš negaliu. Jie sako: "Maharadža, tai labai brangūs ryžiai!" Tai tiesa 100 %. Viskas nulemta, net tai, pagerbsite jūs prasadą ar ne. Vienintelis būdas pakeisti savo karmą yra Šventųjų Dievo Vardų giedojimas:

Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė

Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė

Visos jūsų nuodėmės bus sunaikintos. Be Šventųjų Vardų negalite pakeisti savo karmos. Būkite tikri šimtu procentų. Jei giedosite Šventuosius Vardus, pakeisite savo karmą. Jei nueisite pas astrologą ar chiromantą, jis pamatys jūsų delnų linijas. Bet jei giedosite Šventuosius Dievo Vardus, visos linijos bus pakeistos. Ateis visa, kas gera.

Kartą, kai buvau Pietų Afrikoj, pasakojau apie šiuos dalykus. Tada viena moteris labai nuliūdo: "Maharadža, visi mano astrologijos mokiniai, jei giedos Šventuosius Vardus, nebeateis į mano paskaitas ir aš nebeturėsiu pinigų pragyvenimui!"

Taigi, Motinos Jašodos draugai plojo delnais ir juokėsi: "Jašode, Tu negali surišti Krišnos. Tai Jam nenulemta." Tačiau Motina Jašoda pasakė: "Ne, aš turiu Jį surišti!" Ir taip stipriai prakaitavo! Tada Krišna pamanė: "Oo, Mano Mama labai pavargusi. Turiu leisti Jai Mane surišti."

Taigi, Šukadeva Gosvamis sako:

(Posmas)

Krišna yra gailestingas, Jis pats Save surišo. Bet kaip? Motina Jašoda metė visas virves ir vėl pabandė surišti Jį Savo plaukų virvele. Gali kilti klausimas: Krišna yra Bhagavanas, tad kaip Motina Jašoda galėjo Jį pririšti prie piestos? Jis yra Paramatma, Supersiela, kuri yra visur: viduje, išorėje, širdyje, kūne - visur. Nėra atomo, kuriame nebūtų supersielos.

Jei jūs išmintingas, pasistenkite suprasti šią filosofiją. Motinos Jašodos virvėje taip pat yra Paramatma, aplink taip pat, tad kaip įmanoma, kad Motina Jašoda surišo Krišną viena virvele?

Krišna surišo Save. Taigi, ar Motina Jašoda surišo Jį ar ne? Taip. Ji surišo Krišną Savo motiniška meile, vatsalja rasa.

Gjaniai negali surišti Krišnos. Tačiau Ji gali dėl Savo vatsalja premos.

Grįžkime truputį atgal, kai Motina Jašoda bandė surišti Krišną, ir visada trūko dviejų pirštų ilgio virvės galiuko. Kodėl dviejų, o ne trijų ar keturių? Tai irgi turi reikšmę: mūsų pastangos ir Krišnos malonė. Tai reiškia, kad jūs turite praktikuoti, atlikti bhadžaną, giedoti Šventuosius Jo Vardus, tada Krišna suteiks Savo malonę. Toks procesas.

Viešpats Čaitanja Mahaprabhu mus mokė, kad yra du mąstymo modeliai: kačiuko ir beždžioniuko.

Mažas kačiukas yra visiškai priklausomas nuo savo motinos. Katė savo kačiuką gali nešioti iš vienos vietos į kitą. Kačiukas yra visiškai nuo jos priklausomas.

Dvasiniame kelyje jūs turite būti lygiai taip pat atsidavę Krišnos valiai.

(Posmas)

Tai yra šešios atsidavimo dalys.

Kita logika yra beždžionės. Beždžioniukas laikosi tvirtai įsikibęs motinos nugaros. Ji nelaiko savo jauniklio. Ar matėte? Indijoje, Seva Kundžoje turbūt matėte.

Lygiai taip pat, kai jūs stengiatės atlikti savo bhadžaną ir sadhaną, atsiduodate Krišnai. Viešpats Čaitanja Mahaprabhu sujungė šiuos du mąstymo modelius: kačiuko ir beždžioniuko.

Tai reiškia, kad jei atliksite bhadžaną ir sadhaną, Krišna jus suriš.

Taip Motina Jašoda surišo Krišną savo vatsalja bhava, motinos meile. Kokia Ji laiminga!

Brahma, Šiva ir net Lakšmi devi neturi tokios sėkmės. Tačiau Motina Jašoda suriša Krišną savo vatsalja bhava.

Tai reiškia, kad be bhakti niekas negali supančioti Krišnos. Tokia išvada. Kokia bhakti supančioja Krišną? Ne Vaikuntha bhakti. Ne Ajodja, Mathura ar Dvaraka bhakti. Supančioti Krišną gali tik Vradža bhakti, prema bhakti. Savo vatsalja prema Motina Jašoda surišo Krišną.

Dabar, kai Krišna surištas, nebegali atpainioti mazgų.

Bitė gali pragręžti skylę sausame medyje, bet kai ji renka nektarą iš lotoso žiedo, ir kai jis užsiveria saulėlydyje, bitė nebegali ištrūkti, pasilieka žiede.

Taip nutinka todėl, kad bitė prisisiurbė tiek nektaro ir taip nuo jo apsvaigsta, kad nebegali pajudėti. Ta pati bitė, kuri gali iškalti skylę sausame medyje, negali to paties padaryti su švelniu lotoso žiedlapiu.

Lygiai taip pat Krišna apsvaigsta nuo tyros atsidavusiojo meilės ir niekada nepalieka jo širdies. Tačiau tokią galią turi tik Vradža prema. Tik Vradža prema gali kontroliuoti Krišną.

Yra trijų tipų Vradža prema: draugystė (sakhja), tėvystė (vatsalja) ir santuokinė meilė. Labiausiai Krišną kontroliuoja ir supančioja santuokinio pobūdžio meilė, esanti Šrimati Radhikos širdyje.

Šrimati Radhika vienintėlė gali visiškai kontroliuoti Krišną. Todėl Krišna sako šį posmą:

(Posmas)

Krišna sako: "Hė, Šrimati Radhika, aš visiškai supančiotas Tavo dieviškos meilės."

Todėl Šrimati Radhika visiškai valdo Krišną savo prema.

Materialiame pasaulyje šie premos tipai išgyvenami iškreiptai, tarytum kreivas Goloka Vrindavanos atspindys. Materialiame pasaulyje motina kontroliuoja savo vaiką, bet kai tas pats vaikas paauga, tą kontrolę perima jo draugai. Ir kai jis tampa jaunuoliu ar jaunuole, nei tėvai, nei draugai nebeturi įtakos. Visą kontrolę perima mylimasis ar mylimoji. Tai tiesa ar ne?

Jūs turite tokios patirties. Jauni žmonės visiškai kontroliuojami savo mylimųjų. Tačiau materialiame pasaulyje tai nėra meilė, tai geismas. Transcendentiniame pasaulyje meilė yra tyra, tobula. Šuddha prema.

Prieš atlikdamas savo aukščiausiąją lilą - rasa-lilą - , Krišna apreiškia dar dvi kitas labai svarbias lilas: nubaudžia Kaliją ir pakelia Govardhano kalną.

Aukščiausioji Krišnos lila yra rasa-lila. Žmonės tokios lilos negali atlikti. Jei bandysite atlikti rasa-lilą, pražūsite. Tik Bhagavanas tai gali. Tačiau kuris? Vaikunthapati Narajana? Viešpats Ajodhapati Ramačandra ar Dvarkadiša Krišna? Ne. Tik Vradžendra Nandana Šjamasundara gali apreikšti rasa-lilą.

Šukadeva Gosvamis tarė: "Prieš apreikšdamas rasa-lilą Krišna atliko kitas dvi ir pasakė: "Jei kas nors nori atlikti mano rasa-lilą, pirmiausias jis turi įveikti kitas dvi.""

Kali-juga reiškia, kad visi nori imituoti. "Jei Krišna atliko rasa-lilą, kodėl ir aš to negaliu? Aš irgi noriu atlikti rasos šokį!"

Jūs negalite susitvarkyti santykių su vienu vaikinu ar mergina, taip vargstate, tad kaip įmanoma atlikti rasa-lilą kaip Krišna? Kvaila nesąmonė!

Negalite suvaldyti vienos žmonos, tiesa? Jūs turite tokios patirties, aš ne, nes kai man buvo 21-eri, palikau namus ir apsigyvenau šventykloje.

Indų kultūroje nėra tokio dalyko,kaip tiesiog draugystė tarp vaikino ir merginos, tad aš neturiu patirties ir su tuo vakarietiškos draugystės modeliu. Jūs esate patyrę. Vienas vaikinas ar mergina įeina į jūsų širdį ir protą, ir nebekontroliuojate savęs, sakote: "Maharadža, mane paliko vaikinas/ mergina, todėl aš negaliu atlikti bhadžanos ir sadhanos bei Jūsų priimti šiuo metu."

Visos programos, tvarkaraštis jau sudėliotas, ir staiga ateina toks elektroninis laiškas: "Maharadža, atsiprašau. Mane paliko mergina, tad programos negali vykti."

O Krišna apreiškia rasos šokį su kiek gopių? 300 000 000, jūs negalite įsivaizduoti.

Todėl prieš rasos šokį Krišna apreiškė kitas dvi labai svarbias lilas: nubaudė Kaliją ir pakėlė Govardhano kalną. Krišna sako: "Nemėgdžiokite Manęs. Aš Bhagavanas. Nemėgdžiokite Manęs."

Jay Giriraja, Jay Govardhana!