Šri Bhagavat Saptaha - Pirmoji diena - 1/3 - Krišnos vaikystė

Kalbėsime apie Šrimad-Bhagavatam-kathą, ypač dešimtąją giesmę (daša skandha), septynias dienas.

Tarp Šrimad-Bhagavatam ir Krišnos nėra jokio skirtumo. Jis Pats yra Šrimad-Bhagavatam. Kali-juga prasidėjo tada, kai Krišna išėjo iš šio materialaus pasaulio (Krsna svadam upopate). Šioje Kali-jugoje sąlygotos sielos daro ypač daug klaidų (došų).

kaler dosa-nidhe rajann

asti hy eko mahan gunah

kirtanad eva krsnasya

mukta-sangah param vrajet

ŠB (12.3.51)

(Reikšmė: "Mano brangus Valdove, šis amžius pilnas paklydimų. Tikrai, jis tarytum klaidų vadenynas (dosa-nidhe), tačiau yra šansas, viena galimybė: kirtanad eva krsnaya mukta-sangah param vrajet - vien giedant Harė Krišna mantrą galima išsivaduoti iš materialių prisirišimų ir patekti į transcendentinę Karalystę.")

Gyvosios esybės yra padariusios begales klaidų, tad kaip jos gali išsilaisvinti iš Kali-jugos? Būtent todėl Krišna save apreiškė Šrimad-Bhagavatam forma. Jei gyvosios esybės klausysis Bhagavat-kathos, išsivaduos iš materialaus pasaulio ir pasieks Viešpatį. Tarp Šrimad-Bhagavatam ir Krišnos nėra skirtumo. Dvylika Ją sudarančių giesmių atitinka dvylika Krišnos kūno dalių.

padau yadiyau prathama dvitiyau trityaturyau kathitau yaduru

nabhistatha pancamaa eva sasto bhujantaram

doryugalam yathanyau mukharavindam dasamam praphullam

ekadaasau yasya lalatha pathakam siro pi yad

dvadasa eva bati tamadidevam karuna nidhanam

tamala varnam suhit avataram aparasamsara samudra

setum bhajamehe bhagavata svarupam.

(Padma Purana)

(Reikšmė: "Garbinu Jį, tikrąjį Viešpatį, gailestingumo įsikūnijimą, kurio kūno spalva primena tamala medį; kuris nužengė tam, kad visus išvaduotų (suhitavataram). Jis yra Bhagavatam personifikacija, tiltas, kuriuo galima peržengti nesibaigiančios materialios egzistencijos vandenyną. Pirmoji ir antroji giesmės yra dvi Viešpaties Pėdos (padau), trečioji ir ketvirtoji - Jo šlaunys (uru), penktoji - bamba (nabhih), šeštoji - Jo krūtinė (bhujantaram), kitos dvi (septintoji ir aštuntoji) yra Jo dvi rankos (dor-yugalam), o, karaliau, devintoji giesmė yra Jo kaklas (kantha), dešimtoji - Jo žydintis Lotoso Veidas (mukharavindam praphullam), vienuoliktoji - Jo kakta (lalata-pattakam), ir dvyliktoji spindi kaip Jo Karūna (sirah).")

Padma Puranoje Šrimad-Bhagavatam štai taip šlovinama.

Tamal varnam govinda - kurio oda yra kaip tamsusis tamalos medis.

Karuna nidhanam - Hė, Govinda, Tu esi gailestingumo įsikūnijimas.

Suhit avataram - Tu esi visų gyvųjų būtybių draugas.

aparasamsara samudra setum… - Šis materialusis pasaulis yra kaip vandenynas, kurio niekas negali perplaukti, bet Tu, Viešpatie, hė, Govinda, hė Šjamasundara, hė Madanamohana, Tu apreiškei savo svarūpą. Šrimad-Bhagavatam yra tarsi tiltas.

Tas, kas randa Šrimad-Bhagavatam prieglobstį, lengvai perplaukia materialios egzistencijos vandenyną.

tamadidevam karuna nidhanam tamala varnam suhitavataram

aparasamsara samudra setum bhajamehe bhagavata svarupam

Hė Viešpatie, hė Govinda, hė karuna nidhanam (tas, kuris yra gailestingas visoms gyvosioms esybėms), kaip lietaus debesis niekad neskirsto, kur išlieti savo vandenį, taip ir Tu, Govinda, hė Šjamasundara, Tavo gailestingumas (karuna) užpildo visą visatą. Kadangi Tu - gailestingumo įsikūnijimas, šioje Kali jugoje apsireiškei kaip Šrimad-Bhagavatam.

Pirmoji ir antroji giesmės yra dvi Jo Pėdos.

Trečioji ir ketvirtoji yra Jo šlaunys, penktoji - bamba, šeštoji ir septintoji - Jo stiprios rankos, aštuntoji - krūtinė, devintoji - Jo kaklas, dešimtoji - mielas ir labai gražus, spindintis it mėnulis Jo veidas, iš kurio kyla mėnulio šviesa. Be veido, kuris yra kūno grožis, nėra grožio. Jei jūs turite gražias rankas, kojas, bet jūsų veidas uždengtas juoda skraiste, niekas jūsų nematys. Dešimtoji giesmė yra Krišnos gailestingasis veidas.

Vienuoliktoji yra Krišnos kakta, ir dvyliktoji - Jo galva.

Taip Padma Puranoje šlovinama Šrimad-Bhagavatam ir Krišnos kūnas. Tarp jų skirtumo nėra.

Šrila Vjasadeva Gosvamis apreiškė Šrimad-Bhagavatam visoms gyvosioms būtybėms, ypač šios Kali jugos. Šrimad-Bhagavatam yra Purana, ir Šrila Šukadeva Gosvamis šlovina dešimtąją Jos giesmę. Tik vienu posmu Jis pašlovina visą Šrimad-Bhagavatam:

jayati jana-nivaso devaki-janma-vado

yadu-vara-parisat svair dorbhir asyann adharmam

sthira-cara-vrjina-ghnah su-smita-sri-mukhena

vraja-pura-vanitanam vardhayan kama-devam

(ŠB 10.9.48)

(Reikšmė: Šri Krišna yra džana-nivasa, pirminis visų gyvųjų būtybių šaltinis, taip pat Jis yra Devaki-nandana, Devaki ir Jašodos Sūnus. Jis - Jadu dinastijos vedlys, kuris savo galingosiomis rankomis naikina viską, kas bloga, kiekvieną nedorėlį. Savo buvimu Jis pašalina viską, kas nepalanku visoms gyvosioms būtybėms, judančioms ir nejudančioms. Jo palaimingas besišypsantis veidas sukelia Vrindavano gopių širdyse geidulingus troškimus. Visa šlovė Jam!")

Šiame posme Šrila Škadeva Gosvamis sako Maharadžai Parikšitui: Krišna apreiškė savo saldžius žaidimus Vradžoje ir visi apsvaigo nuo jų saldumo. Kas nenori klausytis Krišna-kathos? Visi nori klausytis jos, išskyrus:

nivrtta-tarsair upagiyamanad

bhavausadhac chrotra- mano bhiramat

ka uttamasloka gunanuvadat

puman virajyeta vina pasughnat

(ŠB 10.1.4)

(Reikšmė: "Paramparos sistema šlovina Krišną, t.y. šis garbinimas yra perduodamas iš mokytojo į mokinį. Šiuo šlovinimu mėgaujasi tie, kuriems nebeįdomus netikras laikinosios visatos garbinimas. Pasakojimai apie Viešpatį yra patys geriausi vaistai sąlygotosioms gyvosioms būtybėms, patiriančioms gimimą ir mirtį. Tad kas gi, išskyrus mėsininką, kuris žudo pats save, gali atsisakyti tokio Viešpaties šlovinimo?")

Nivritti net impersonalistai (advaitavadžiai), norintys susivientyti su beasmeniu Brahmanu, jei klausosi Krišna-kathos, nustoja medituoti į Brahmaną.

Šukadeva Gosvamis pasakė Maharadžai Parikšitui: "parinisthito brahaman" - pirmiausia aš meditavau ir bandžiau susivienyti su Brahmanu, bet kai išgirdau Krišna-kathą, apie Jo žaidimus, nustojau medituoti į Brahmaną.

Šukadeva Gosvamis sakė, kad jei tie, kurie šiame materialiame pasaulyje kenčia trijų tipų kančias: adhjatmika (kančia, sukelta proto), adhibautika (kančia, sukelta kitų gyvųjų esybių) ir adhidaivika (kančia, sukelta pusdievių, pavyzdžiui, gamtos nelaimė), klausosi Krišna-kathos, jie išsilaisvins iš šių trijų kančios rūšių ir pasiners į dieviškąją Radhos ir Krišnos Meilę.

Jei klausysitės Krišna-kathos, visos jūsų nuodėmės bus sunaikintos ir visos problemos bus išspręstos.

Kiek problemų turite? Mes turime nesuskaičiuojamą daugybę problemų. Pirmiausia turite problemų, susijusių su kūnu, nes yra daugybė jį puolančių ligų. Antra, turite problemų, susijusių su protu - kenčiate nuo protinių, psichikos ligų. Trečia, problemos su jūsų žmona ar vyru. Ketvirta, su sūnumis ir dukterimis. Argi tai ne tiesa? Penktoji problema yra susijusi su pinigais, dėl kurių jūs labai sunkiai dirbate. Viskas šiame materialiame pasaulyje ribota, todėl negalite uždirbti visų pinigų. Klausimas, kaip mes galime išspręsti visas šias problemas? Jei vieną išsprendžiate, tuoj atsiranda kita.

Tačiau Viešpats Čaitanja Mahaprabhu pasakė: "Jei giedosite šventuosius Dievo vardus, visos jūsų problemos bus lengvai išspręstos." Kas nori išspręsti savo problemas? Pakelkite rankas. Visi, pakėlę rankas yra apsišaukėliai. Iš itkrųjų jūs nenorite išspręsti savo problemų, norite sukurti naujas. Jei pasakyčiau jums giedoti šventuosius Dievo vardus:

HARĖ KRIŠNA HARĖ KRIŠNA KRIŠNA KRIŠNA HARĖ HARĖ

HARĖ RAMA HARĖ RAMA RAMA RAMA HARĖ HARĖ,

visos jūsų problemos būtų išspręstos. Kartokite šventuosius Dievo vardus. Jūs nenorite jų giedoti ir klausiate: "Maharadža, kaip man išspręsti savo problemas?" Tai kvaila.

Jums siūlomi vaistai, tačiau nenorite gydytis. Tuomet ką galima padaryti? Jei jūs nueinate pas gydytoją, jis išrašo vaistų, tačiau jų nevartojate, ką gydytojas gali padaryti?

Šastrose (šventraščiuose) sakoma: giedokite šventuosius Dievo vardus:

HARĖ KRIŠNA HARĖ KRIŠNA KRIŠNA KRIŠNA HARĖ HARĖ

HARĖ RAMA HARĖ RAMA RAMA RAMA HARĖ HARĖ

Štai toks procesas.

Galbūt pasakysite: "Maharadža, aš giedu šventuosius Dievo vardus, bet mano problemos vis tiek neišsisprendžia." Taip, problemų atsiras net ir tada, kai geriate vaistus. Tačiau jūs nesilaikote vaistų vartojimo instrukcijos, tad kaip jie gali veikti? Taip, jūs kartojate šventuosius Dievo vardus, tačiau ir toliau bendraujate su prasta kompanija, tad kaip vaistas veiks? Jei nueisite pas Ajurvedos gydytoją, jis duos jums vaistų ir ko nors, su kuo galima vartoti tuos vaistus, pavyzdžiui, jogurto ar medaus. Tuo pačiu metu jūs negalite vartoti prarūgusių, sugedusių produktų.

Taigi, jei jūs vartojate vaistus, tačiau nesilaikote jų vartojimo taisyklių, kaip vaistas gali veikti? Nama (Šventieji Dievo vardai) yra geriausias vaistas, bet kartu jūs turėtumėte nustoti bendrauti su prasta kompanija, asat sanga, ar suprantate? Jei jūs giedate šventuosius Dievo vardus, bet ir toliau palaikote ryšį su bloga kompanija, giedojimas neveiks. Net atvikrščiai, jums gali pablogėti, liga gali paaštrėti. Štai kodėl šastrose sakoma, kad jei kartojate šventuosius Dievo vardus, taip pat turite nustoti įžeidinėti šventuosius vardus, ypač reikia vengti dešimties didžiausių šventojo vardo įžeidimų (nama-aparadha).

Atsižvelgdamas į asat sangą, Bhaktivinoda Thakura sako: "Nutraukite blogus ryšius ir giedokite šventuosius Dievo vardus, tuomet visos jūsų problemos bus išspręstos." Tai procesas. Šrimad-Bhagavatam nuolat šlovina Harinamą.

Ką gopės veikia Vradžoje? Kai jos plaka jogurtą ar tvarko savo namus, gieda Krišna-namą, Govinda-namą:

Govinda Damodara Madhaveti, Govinda Damodara Madhaveti, he Krsna, he Yadava, he sakheti, Govinda Damodara Madhaveti!

Kai motina Jašoda žadina Krišna Gopalą ankstų rytą, ji gieda: " Hė Govinda, hė Gopala, pabusk, atmerk akeles, kodėl Tu vis dar miegi?" Gopal jagave jago nandana: "Hė Govinda Gopala, pabusk, atmerk savo akis (utho nayana kholo)."

Utthaya gopy para ratra bhoge

Samritva yasoda- suta- bala-kelim

Gayanti proccair dadhi manthayantyo

Govind-damodara-madhaveti

Govind Damodara Madhaveti

Govind Damodara Madhaveti

(16-asis Šri Govinda Damodara Stotram posmas)

(Reikšmė: "Nubudusios gopės (Jašoda) plaka jogurtą, prisimindamos daugybę Gopalos žaidimų ir garsiai dainuodamos: "Govind Damodara Madhavati”.")

Viena, kątik susituokusi, pora grįžo į uošvio (sužadėtinio tėvo) namus. Jaunikis ir nuotaka buvo labai pavargę, tad nutarė pailsėti. Ryte nuotaka pabudo ir tarė: "O, mano vyre, kodėl miegi? Prašau, atsibusk, pažvelk, saulės spinduliai apšviečia mūsų kambarį, atsibusk ir kartu giedokime Krišna-namą, Govinda-namą."

Govind Damodara Madhaveti

Govind Damodara madhaveti

Govind Damodara madhaveti…….

Kita moteris glostė savo kūdikio nugarą ir sakė: "Kodėl verki? Neverk (ro mat)." Ji dainavo:

Govinda Damodara Madhaveti Govinda Damodara Madhaveti Govinda Damodara Madhaveti Govinda Damodara Madhaveti……. .

Vradžavasiai, atlikdami namų ruošos darbus, grhe-karmą, šlovina ir gieda Krišna-namą. Jiva ha karo adhisam guru kirtanam.

Krišna davė mums liežuvį, kad šlovintume Jo žaidimus ir vardus. Šrimad-Bhagavatam nuolat šlovinami Dievo vardai, nama-sankirtana.

adi-mancha sarva hari yahata

Pirmojoje šlokoje (posme) šlovinama Krišna-nama.

Jayati janani nivaso - visa šlovė Krišnai, Pramatmos pavidalu glūdinčiam kiekvienos gyvosios esybės širdyje. Dabar Jis apreiškia žaidimus, panašius į žmogiškuosius santykius, nara-lilą.

Jis gimė iš motinos Jašodos įsčių, tačiau įprastai žmonės mano, kad Krišna gimė iš motinos Dėvaki įsčių (yadu vara parisat pandavas…).

Pandavai yra Krišnos palyda, ypač Bhima ir Ardžuna, Krišnos abi rankos. Jis sunaikina visas nuodėmes gyvųjų būtybių širdyse, suteikdamas savo daršaną.

Tik gavus Krišnos daršaną širdis tampa visiškai laisva nuo visų nuodėmių, ir tie, kurie yra aukšto lygio atsidavę Viešpačiui, gauna Jo daršaną. Jų širdys tuomet prisipildo dieviškosios Meilės, Krišna-premos.

vacho rasire ciba vansikare kebasi tri bhanga lalit ara sada carana hi bhuma dham

Bhaktivinoda Thakura šioje bengališkoje giesmėje šlovina Krišna Govindos grožį, povo plunksną ant Jo turbano ir tri-bangą, išlinkimus trijose Jo kūno vietose, tri-banga-lalita. Jis groja fleita ir turi nepaprastai gražų šypsantį veidą bei romantišką žvilgsnį.

Bandhu sange jadi tava parihasa, thake abhilasa

Tabe mora katha rakho, jeyo nako jeyo nako

Mathuraya kesi turtha bhatera sakasa

( 1 -asis giesmės "Bandu sange" posmas - Giti guča)

"Jei nori mėgautis buvimu su draugais ir šeima, jei tai yra tikrasis tavo troškimas, tuomet paklausyk manęs. Neik, neik į Mathurą (Vrindavaną), į Kėši-ghatą. Jei nori tenkinti savo įgeidžius, paklausyk mano patarimo: neik į Vrindavaną. Jei nuvyksi į Vrindavaną, neik prie Jamunos. Jei nueisi prie Jamunos, būk atsargus - neik į Kėši-ghatą, kur Krišna nužudė demoną Kėšį. Jei nueisi į Kėšį-ghatą, būk atsargus, visai šalia yra Govinda-devos šventykla.

Jei ten nueisi, paklausyk mano paskutiniojo patarimo: negauk Govindos daršano. Jis didelis sukčius. Jei pamatysi Jo gražų Lotoso Veidą, niekada nebegrįši namo. Jo vardas Hari, hareki manaki hari; Jis pavogs tavo protą. Jo vardas - Govinda; Jis teikia visiems malonumą. Kokį? Jis teikia transcendentinę palaimą visoms juslėms. Tu savaime nebenorėsi patirti materialių malonumų.

Jis nepaprastai gražiai išlinkęs trijose kūno vietose (tri-banga), turi povo plunksną ir prie savo Lūpų laiko fleitą. Jis žvelgia ypatingu, romantišku žvilgsniu. Jis tave sužavės. Jis yra medžiotojas romantišku žvilgsniu. Jo fleita vamsi yra ypatinga (adari vamsi tar anartha…), nepasitikėk Juo, Jis didelis sukčius. Tu verksi, ir verks visa tavo šeima. Tu trokši Govindos, o jie verks dėl tavęs. Tu nuvyksi į Vrindavaną ir būsi sužavėtas Jo romantiško žvilgsnio, Tu verksi dėl Jo ir dainuosi:

bhaja govinda govinda gopala, mere murali manohara nanda lala

govind govind gopala murli ghar nnandalal

O nanadalal gopal mere murali manohara nandalala"

Taip jūs turėtumėte trokšti Govindos Vrindavanoje.

Jei bent kartą gausite Jo daršaną, dingsite, ir jūsų šeimos nariai ne giedos Krišna-namą, o verks dėl jūsų.

Tai reiškia, kad jūs turite giedoti Krišna-namą ir melsti Krišnos, kad suteiktų jums savo gražios formos daršaną. Kokia graži Jo forma ir darbai: rūpa-madhurja ir lila-madhurja, prema-madhurja ir venu-madhurja (iš Jo fleitos sklindančio garso saldumas). Krišna apreiškia saldžius žaidimus, kurių pirmieji yra iš Jo vaikystės, džanma-lila.

Lokavata lila kavalam. Jis apreiškia manava lilą, žaidimus, panašius į žmogiškuosius. Krišna gimė iš motinos Jašodos įsčių.

Kamsos protas buvo labai sudrumstas. Jis nuolat galvojo apie žodžius, ištartus balso iš dangaus: "Kamsa, tuoj tavo žudikas pasirodys ir nužudys tave. Jis jau yra gimęs." Tuomet Kamsa sukvietė savo palydą ir visą naktį bandė suvokti, kaip galėtų išsilaisvinti iš šio nerimo.

Kadangi Bhagavanas gali apsireikšti kur tik nori, kaip įmanoma Kamsai Jį surasti ir nužudyti?

Tuomet Putana, dalyvavusi susirinkime, atsistojo. Ji buvo labai bjauri.

kamsena prahita ghora

putana bala ghatini

sisums cacara nighnanti

pura grama vrajadisu

(ŠB 10.6.1)

(Reikšmė: "Kol Nanda Maharadža buvo kelyje į Gokulą, žiaurioji Putana, kuriai Kamsa nurodė nužudyti visus naujagimius, klajojo po miestelius, miestus ir kaimus bei atliko savo nedorą darbą.")

Ji žudydavo naujagimius ir gerdavo jų kraują. Jos vardas Putana. Puta reiškia "tyra", o "na" - "ne". Taigi, jos vardas, Putana, reiškia "netyroji". Jos kūnas yra labai, labai bjaurus. Jei bent kartą ją pamatytumėte, nenorėtumėte dar kartą atmerkti akių. Jos kojos primena dramblio, krūtinė kaip du dideli kalnai, o plaukai kaip ugnies liepsna. Ji labai bjauri.

Moterys visada turi prižiūrėti savo plaukus, kad jie būtų gražūs, švarūs. Tos, kurių plaukai nešvarūs, yra Putanos seserys.

Moters grožis priklauso nuo jos plaukų (nari sungarjan kesam). Tačiau Putanos plaukai tarsi ugnies liežuviai. Jos dantys kaip gyvatės iltys. Jei jūsų dantys negražūs ir jūs juokiatės šalia žmonių su tokiais dantimis, jie gali jus pavadinti Putana. Štai kodėl žmonės eina pas dantistą ir gydosi dantis.

Putana pasakė: "Aš turiu nueiti į Vradžą ir nužudyti Krišną." Kamsa atsakė: "Sese, tu labai bjauri, kaip pateksi į Vradžą? Niekas neleis tau ten įeiti." Ir su ironija pridūrė: "Kai vradžavasiai pamatys tavo gražų kūną, pabėgs." Tuomet Putana tarė: "Broli, nesijaudink, aš pasinaudosiu savo mistinėmis galiomis ir pasiversiu labai gražia jauna mergina, gražesne už deivę Lakšmi. Tuomet aš lengvai pateksiu į Vradžą ir nužudysiu Krišną. Gyvatės nuodais užnuodysiu savo krūtinės pieną ir juo pamaitinsiu Krišną. Jį nužudyti bus labai lengva, juk jam tik šešios dienos."

Taigi, Putana gavo Kamsos pritarimą: "Gerai, sese, laiminu tave, sarva mangalam bhavatu, chalo, niekada nebegrįžk." Tada Putana nuskrido į Vradžą.

Vedų kultūroje yra paprotys: kai kūdikiui sukanka šešios dienos, kad jam viskas sektųsi, rengiama sasti pūdža, pusdievių garbinimo apeigos. Tad Motina Jašoda su vradžavasiais surengė didelę šventę.

Tačiau tądien su jais nebuvo Nandos Maharadžos: iškeliavo į Mathurą Kamsai mokesčius sumokėti. Tuo metu Putana atėjo į Vradžą, pasivertusi labai gražia jauna mergina. Ji, matyt, buvo nuėjusi į grožio saloną, nes dabar jos plaukai tapo labai ilgi, žemiau kelių, ir gražūs. Jos veidas buvo labai gražus, lyg po plastinės operacijos.

Šiuolaikinėje visuomenėje taip daroma, turbūt žinote.

Dabar jos kūnas buvo gražus, tvirtas ir labai patrauklus. Jos lūpos labai gražios, rausvos, rankose laikė lotoso žiedą. Jos akys buvo gražios ir patrauklios kaip dvi žuvytės (masta). Minaški reiškia, kad akys yra kaip žuvys. Antakiai lyg lankai.

Jei nueisite į grožio saloną, jums visa tai atliks labai gražiai. Dabar Putana labai graži, patraukli ir pati apsvaigusi nuo savo grožio.

Ji mąstė: "Aš Miss Visata. Visi anksčiau sakydavo, kad aš bjaurioji Putana, tačiau dabar esu Miss Visata." Savo rankose ji vartė lotoso žiedą. Kai demonė įžengė į Vradžą, gopės apstulbo nuo jos grožio.

Kelios gopės neprilaikydamos nešė gal keturias puodynes šulinio vandens ant savo galvos.

Ar matėte Vrindavanos mergaites? Jos ant savo galvos neša ne vieną, o kelias puodynes, ir tuo pat metu kalbasi su draugėmis bei dirba kitus darbus.

Kai Vradža gopės pamatė gražiąją Putaną, nustojo dirbti savo darbus ir kalbėjosi tarpusavy nuostabos kupinu balsu: "Kas gi čia atėjo?", "Ji turbūt dangiškoji būtybė!", "Ne, ji turbūt iš Vaikuntha-dhamo, Viešpaties Narajanos buveinės", "Niekada nemačiau tokios gražios moters. Pažvelkite į jos akis, nosį, krūtinę, rankas, kaip viskas gražu", "Ji turbūt Lakšmi-devi ir atėjo iš Vaikunthos mūsų nanda-lalą palaiminti" , o puodynės krito ant žemės.

Todėl niekas jos nestabdė ir neklausė, iš kur atėjusi. Visi pasitraukė, kad duotų Putanai kelią. Demonė labai lengvai pateko į Krišnos kambarį. Jis miegojo savo lopšelyje.

Krišna yra Bhagavanas, Jis žino, kas atėjo. Jis atsimerkė ir užsimerkė.

Turėtume pasistengti suprasti vieną dalyką: Ramajanoje Bhagavanas Ramačandra, kaip Krišnos inkarnacija, pirmiausia nužudė Tarakasurą, demonę; Šrimad-Bhagavatam Krišna taip pat pirmiausia nužudo demonę.

Jis užsimerkė ir suprato, kas atvyko. "Kaip ją nužudyti?"

Todėl Krišna užsimerkė. Jis mąstė: "Turiu ją išlaisvinti."

Praeitame gyvenime Putana buvo Bali Maharadžos duktė, Ratnabali.

Šukadeva Gosvamis papasakojo Bali-Vamanos istoriją.

Viešpats Vamana-deva atėjo į Brigukačhą, kur Bali Maharadža atliko asvamedha jagją. Prieš pradėdamas ugnies auką, Bali Maharadža atliko labdarą. Vamana-deva, labai mažas asmuo, nykštukas, priėjo prie Bali Maharadžos ir nuolankiai paprašė: "Maharadža, aš esu brahmanų kilmės berniukas, man reikia tik vieno mažo žemės lopinėlio, kur galėčiau atlikti bhadžaną ir sadhaną."

Brahmanas turi būti laisvas nuo godumo. Vamana-deva tęsė: "Aš esu brahmano Kašjapo sūnus, ir man tereikia trijų žingsnių dydžio žemės ploto, ne daugiau. Turiu tuos tris žingsnius išmatuoti savo pėdomis."

Vamana-devos pėdos labai mažos, ne daugiau kaip trijų colių ilgio. "Man reikia tik tripad bhumi (trijų žingsnių dydžio žemės lopinėlio)." Tačiau Vamana-deva yra Bhagavanas, o tai reiškia, kad Jis yra labai gražus ir patrauklus, nuo Jo kūno sklinda stiprus švytėjimas. Jis labai patrauklus, tai Bhagavano bruožas, ir visos Jo kūno dalys labai patrauklios.

Kai Ratnabali, Bali Maharadžos duktė, išvydo Vamana-devos grožį, pajuto trauką Jam. Ji pamanė: "Ak, jei šis mielas berniukas būtų mano sūnus, maitinčiau jį pienu iš savo krūtinės." Vatsalya-bhava.

Bhagavanas yra vanča kalpa taru, troškimus pildantis medis, Jis gali išpildyti bet kokį troškimą. Todėl Vamana-deva taip pat pagalvojo: "Aš turiu paragauti pieno iš jos krūtinės."

Kai Bali Maharadža davė priesaiką su arčamana, tarė: "Gerai, jaunasis brahmane, ko norėtum? Trijų žingsnių dydžio žemės plotelio? Gerai, aš tau jį duosiu."

Tada Viešpats Vamana-deva apreiškė savo Trivikrama pavidalą su trimis kojomis. Pirmuoju žingsniu Jis aprėpė visą Žemę (prthvi), antruoju - visą Svarga-loką, nes tuo metu Bali Maharadžai priklausė ir ji. Kaip skėtis Jis apgaubė visą visatą, iki pat Brahma-lokos. Ten Brahmadži su kamandala vandeniu pagarbino Jo Lotoso Pėdas ir tą vandenį pasiliko sau. Vėliau Karalius Bhagirathis šiuo Viešpaties Vamana-devos Lotoso Pėdas nuplovusiu vandeniu apreiškė Gangos Upę.

Taip Viešpats Vamana-deva Bhagavanas apgaubė visą Bali Maharadžos karalystę ir visą visatą ir paklausė jo: "Hė, Bali Maharadža, kur turėčiau statyti trečiąją koją?"

Mes esame žmonės, turintys dvi kojas, neturime trečios ar ketvirtos kojos, kaip kad gyvūnai. Bet kas turi tris kojas?? Vorai turi aštuonias. Bet tris? Kas tiek turi? Bali Maharadža paklausė: "Kur yra Tavo trečioji koja?" Tuomet Vamana-deva apreiškė Savo trečiąją koją. Bali Maharadža mąstė: "Aš viską Jam atidaviau, išskyrus save patį" ir tarė: "Viešpatie, uždėk savo Lotoso Pėdą ant mano galvos." Tai yra visiškas šaranagati, atsidavimas.

Tai pamačiusi Ratnabali, Bali Maharadžos duktė, labai supyko: "Koks mano tėvas kvailas, jis pamatė mažas Vamana-devos Pėdas, ir Jis viską iš tėvo atėmė. Vamana-deva yra sukčius. Pirma aš troškau būti Jo motina ir maitinti Jį savo krūtinės pienu, tačiau dabar, jei Jis taps mano sūnumi, kartu su šiuo pienu duosiu Jam nuodų."

Tuomet Bhagavanas pamanė: "Hei, Ratnabali, tu negali manęs nužudyti, tačiau aš turiu čiulpti tavo krūtinę." Ta pati Ratnabali Krišna-liloje tapo Putana. Ją pamatęs Krišna pagalvojo: "Kas atėjo? Turiu išlaisvinti Putaną ir išpildyti jos troškimą."

Putana atėjo į Vradžą labai graži, patraukli, gražių nagų, lyg po plastinės operacijos. Joga Maja viską surengė.

Visos gopės išėjo iš savo kambario, net Motina Jašoda nuėjo į kitą kambarį, kad atneštų ko nors gopėms. Putana tada tarė: "Labai gerai, eikš, eikš, aš Tave pamaitinsiu nuodinguoju savo krūtinės pienu ir Tave nužudysiu." Gopalui buvo tik šešios dienos, o šešių dienų amžiaus kūdikio lūpos yra labai švelnios, jis nė nežino, kaip čiulpti krūtinę.

Motina tai žino, todėl kartais ji tiesiog per prievartą maitina savo kūdikį krūtinės pienu. Kūdikis nežino, kaip čiulpti, čiulpia tai šen, tai ten. Čia ar čia? Bet motina žino. Kai kūdikis alkanas, jis čiulpia pirštus. Taigi, Putana per jėgą įkišo savo krūtinę į Gopalo burną.

Krišna pamanė: "Niekas negalės manęs apkaltinti nuodėme, nes ji pati man į burną kiša savo krūtinę, tai ne mano kaltė."

Šukadeva Gosvamis labai gerai paaiškino gargasamitoje, kaip Putana per jėgą kišo savo krūtinę į Gopalo burną. Vos Krišna prisilietė prie jos spenelių, visa prana Vaju (gyvybės oras) išėjo iš jos. Nuo jos kūno pasklido saldus kvapas. Putana jautė labai stiprų skausmą, bandė numesti Krišną nuo savęs. Ji tvirta kaip 10 000 dramblių, tačiau Krišnos negalėjo įveikti.

"Choro, choro!" "Paleisk, paleisk mano krūtinę!" Ji garsiai verkė, bet dėl Joga Majos veikimo niekas negirdėjo šio verksmo. Putana negalėjo nuo savo krūtinės nusimesti šešių dienų amžiaus kūdikio. "Ką dabar daryti? Turiu sugrįžti į Mathurą, galbūt Kamsa ir jo ankaros sugebės nuimti nuo manęs Krišną ir mane išlaisvinti." Tad ji sugrįžo į savo pirminį pavidalą ir visas prieš tai buvęs grožis išnyko. (Laukite tęsinio...)