Šrila Gurudeva pasakoja apie pirmąjį apsilankymą Navadvipa Dhame

Harė Krišna!

Šis vaizdo įrašas padarytas 2014 - ųjų metų sausį Rio de Žaneire, Pepe paplūdymyje, rytinio pasivaikščiojimo metu.

Džai Šri Radhe!

***

Šrila Gurudeva: "Mano dėdė - Madhusūdana Maharadža iš Devananda Gaudija Matho (Krišna Kripa Brahmačaris). Tiesą sakant, nemačiau jo nuo tada, kai man buvo dešimt ar vienuolika metų - paliko namus. Aš tik girdėjau pasakojimus apie jo šlovę iš savo mamos ir kitų giminės narių lūpų.

Kai baigiau universitetą, pamaniau: "Turiu nuvykti į Navadvipą ir gauti daršaną."

Kai ten atvykau, susitikau su dėde. Neplanavau pasilikti šventykloje. Niekas nebuvo suplanuota. Aš tik norėjau aplankyti Navadvipa Dhamą, ne pasilikti šventykloje.

Tačiau dėdė taip mane mylėjo, kad pasilikau. Tuo metu Brahma Gaudija Mathe nebuvo sanjasių - buvo išvykę pamokslauti. Net Šrilos Vamanos Gosvamio Maharadžos ten nebuvo, irgi pamokslavo. Nebuvo sanjasių, tik brahmačariai.

Vienas vyriausių brahmačarių kartą skaitė mums paskaitą apie Brihad Bhagavatamritam.

Tuo metu daug ko negalėjau suprasti: kokia tai filosofija? Apie ką čia kalbama? Aš tik buvau atidus. Tačiau nebuvau patenkintas to brahmačario hari-katha. Tada vienas atsidavusių pasakė: "Yra vienas labai aukšto lygio Vaišnavas, Šrilos Bhaktisiddhantos Sarasvačio Prabhupados mokinys" ir nusivedė mane pas jį.

Taip susipažinau su Šrila Bhakti Rakšaka Šridhara Gosvamiu Maharadža. Tuo metu jis labai sirgo, ir šalia buvo tik keli atsidavę iš Vakarų.

Jis sėdėjo ant kėdės ir kalbėjo hari-kathą apie šią šloką iš Bhakti Rasamrita Sindhu (BRS 1.1.11):

anyabhilasita-sunyam jnana-karmady-anavrtam

anukulyena krsnanu-silanam bhaktir uttama

(Vertimas: "Tyra meilės ir atsidavimo tarnystė - tai veiksmai, skirti Aukščiausiajam Viešpačiui, Krišnai, patenkinti ir kurių neteršia naudos sau siekimas per karminę veiklą, spekuliatyvius samprotavimus ar jogą.")

Man tai paliko labai stiprų įspūdį, ypač jo pasišventimas Gauros vardui. Kai atsidavę užduodavo klausimus, jis giedodavo "Gaura Gaura Gaura Gaura". Aš buvau labai nustebintas, nes man Šri Čaitanja Mahaprabhu nuo pat gimimo labai brangus. Mąsčiau: "Patekau į puikią vietą, nes čia yra asmuo, kartojantis Gaura-Namą!" Aš buvau toks sužavėtas.

Žinoma, tuo metu daug dalykų, apie kuriuos jis kalbėjo, nesupratau, nes Šrilos Bhakti Rakšakos Šridharos Maharadžos anglų kalba labai aukšto lygio. Beje, kartu buvo ir vienas bhakta iš Amerikos, kuris sugebėdavo suprantamai paaiškinti jo kathą.

Taigi, kasdien eidavau į tą šventyklą. Taip praėjo du mėnesiai. Šrila Bhakti Rakšaka Šridhara Maharadža labai mane mylėjo ir laimino.

Po tų dviejų mėnesių Šrila Narajana Gosvamis Maharadža, Šrila Gurudeva, grįžo iš Mathuros į Devananda Gaudija Mathą. Tuomet aš su juo susipažinau. Žinoma, anksčiau buvau girdėjęs apie jo šlovę, nes labai daug atsidavėlių atvykdavo į Navadvipa Dhamo parikramą ir šlovino jį: "Narajana Maharadža dovanoja labai saldžią kathą, Vradža-kathą!"

Taigi, pirmą kartą susitikau su Šrila Gurudeva jo kambaryje. Kai užėjau, Gurudeva paklausė: "Iš kur esi?" Vienas atsidavėlis pasakė: "Jis yra Krišna Kripa brahmačario sūnėnas". Gurudeva atsakė: "Gerai. Gerai".

Gurudeva manęs paklausė: "Ar kartoji šventuosius vardus?" Atsakiau: "Taip, mintyse". Jis tarė: "Ne, ne, ne. Turi kartoti juos su džiapa-mala". Tada aš paklausiau: "Maharadža, kaip man gauti džiapa-malą?"

Gurudeva paprašė vieno savo mokinių, Navin Krišna brahmačario: "Atnešk džiapa-malą". Štai šią džiapa-malą (parodo) man įteikė Gurudeva."

Atsidavęs: "Tai jūsų pirmoji džiapa-mala?"

Šrila Gurudeva: "Taip. Tai džiapa-mala, kurią man įteikė Šrila Narajana Gosvamis Maharadža. Tądien jis man pasakė: "Kartok šventuosius vardus". Nuo to laiko meldžiuosi su savo džiapa mala kasdien. Po mėnesio grįžo Šrila Gurudeva Vamana Gosvamis Maharadža. Remiantis Gaudija Vedanta Samiti taisyklėmis, buvo tik vienas ačarja. Todėl pirmiausia suteikiama harinama, vėliau - antroji iniciacija, dikša. Tokios yra Gaudija Matho taisyklės.

Kol sėdėjau su šia džiapa-mala rankose, jis kitiems davė harinamą. Po to Šrila Vamana Gosvamis Maharadža paklausė: "Kas tau įteikė šią džiapa-malą?" Atsakiau: "Narajana Maharadža". Tada jis ją paėmė, išreiškė pranamą ir gražino man. Aš labai sutrikau: "Negi tai reiškia, kad jis man nesuteikė harinamos?" (juokiasi)

Tada jis man pasakė: "Gerai, dabar kartok šventuosius vardus". Priėjau prie Šrilos Narajanos Maharadžos ir paklausiau: "Ak, jūs man davėte šią džiapa-malą, tačiau Gurudeva nedavė harinamos..." Jis mane nuramino: "Žinai, Šrila Vamana Gosvamis Maharadža yra labai nuolankus. Jis laiko mane sau lygiu. Nesijaudink. Nesijaudink".

Po pusės metų, 1982-aisiais, Gaura purnimos metu, Šrila Gurudeva Vamana Gosvamis Maharadža davė man dikša iniciaciją. Tuo laiku Šrila Narajana Gosvamis Maharadža neduodavo dikšos, tik harinamą."

Atsidavęs: "Kai gavote harinamą, ar jums davė kokį vardą?"

Šrila Gurudeva: "Iš pradžių Gaudija Mathe, kai suteikdavo harinamą, neduodavo jokio vardo, nes indiški vardai jau yra dvasiniai, todėl nebuvo jokio reikalo duoti kitą vardą. Mano vardas Subal Sakha."

Atsidavęs: "O kai gavote dikšą, ar jums davė kitą vardą?"

Šrila Gurudeva: "Tada Gurudeva pavadino mane Sudhana brahmačariu. Šrila Narajana Maharadža paprieštaravo: "Ne, tai ne Vradžos vardas. Tavo vardas Subal Sakha yra labai gražus"."

Atsidavęs: "Kas jums davė sanjasio mantrą?"

Šrila Gurudeva: "Šrila Narajana Gosvamis Maharadža 2000-aisiais suteikė mums sanjasą."

Atsidavęs: "Ar tada apsigyvenote šventykloje?"

Šrila Gurudeva: "Nuo tada, kai ėmiau klausytis Šrilos Narajanos Gosvamio Maharadžos hari-kathos, nebegrįžau į namus."

Atsidavęs: "Gurudeva davė jums Gopi mantrą. Ar tai Radhikos?"

Šrila Gurudeva: "Tai konfidencialu. Kartokit šventuosius vardus ir po truputį, iš lėto jums viskas atsiskleis. Ne per vieną dieną. Gopi mantroje yra Mandžari bhava. Iš tiesų tai yra Gopala ir Kama-gajatri mantros esmė. Gopala ir Kama-gajatri mantra viską savyje talpina. Tie patys dalykai, tik detaliau, pasireiškia sanjasa, Gopi mantroje.

Mahaprabhu sakė: Gopi mantroje nurodyta, kaip atlikti bhadžaną ir sadhaną ir kaip susitelkti į Šrimati Radhikos lotoso pėdas.

Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė/ Harė Rama Harė Rama Rama Harė Harė (džiapa)

1982-aisiais išvykau į Mathurą ir pasilikau ten su Šrila Gurudeva."

Džaja Šrila Gurudeva!