Šri Bhagavat Saptaha - Antroji diena - Kalija lila katha

Šiandien antroji iš septynių Šrimad-Bhagavatam katha dienų. Vakar kalbėjau apie Krišna Damodaros lilą, kaip Motina Jašoda surišo Jį plona virvele nuo savo plaukų.Taip Krišna apreiškia saldžias lilas Vradžoje.

Satjavratja Munis paaiškina, kaip Krišna suteikia palaimą Vradžavasiams:

itidrk sva-lilabhir ananda-kunde

sva-ghosam nimajjantam akhyapayantam

tadiyesita-jnesu bhaktair jitatvam

punah prematas tam satavrtti vande

(Šri Damodaraštakam, trečiasis posmas)

(Reikšmė: "Jo vaikiškos lilos, panašios į šią, kai motina Jį pririšo prie sviestamušės, teikia Gokulos gyventojams nesibaigiančią tyrą palaimą. Šitomis lilomis Jis parodo atsidavusiems, norintiems suvokti Jo begalinę didybę ir turtingumą, kad pavergti Jį gali tik tie, kurie neprisimena Jo aišvarijos. Su didžiule meile aš vėl ir vėl lenkiuosi Šri Krišna Damodarai.")

Satavrtti reiškia "daugybę kartų lenkiuosi ir prisimenu saldžius Krišnos žaidimus."

Šrila Šukadeva Gosvamis nupasakojo Maharadžai Parikšitui daugybę Krišnos žaidimų. Jis įveikė daug demonų, kuriuos siuntė Kamsa: Agasurą, Bakasurą, Binavaką. Taip pat Šrila Šukadeva Gosvamis papasakojo, kaip Krišna atsikratė Kalija.

Vakar jums sakiau, kad Krišna greitai apreikš svarbiausią ir saldžiausią lilą, rasa-lilą. Ją gali apreikšti tik Vradžendra Nandana Šjamasundara, ne Vaikunta Pati, Ajodja Pati, Ramačandra ar Dvarkadiš Krišna.

Kali-jugos žmonės elgiasi kaip beždžionės, nori mėgdžioti Krišną: "Jei Krišna taip padarė, ir aš taip galiu!" Beždžionių prigmtis yra mėgdžioti.

Kartą vienas skrybėlių pardavėjas labai pavargo. Buvo apie vidurdienį, tad jis nusprendė pailsėti po medžiu. Užsidėjo vieną skrybėlę ant veido, o kitas paliko be priežiūros. Kol pardavėjas ilsėjosi, beždžionės pavogė visas kitas skrybėles, užsidėjo jas ant galvos ir užlipo į medžio viršūnę. Po valandos žmogus pabudo ir pamatęs, kad nebėra jo skrybėlių, labai nuliūdo, nebežinojo, ką daryti. Tada pastebėjo beždžiones, su jo skrybėlėmis tupinčias medžio viršūnėje. Kaip susigrąžinti skrybėles? Pardavėjas mąstė: "Jei trikdysiu beždžiones, jos pabėgs ir kartu nusineš skrybėles." Jis buvo labai protingas, gudrus. Kadangi beždžionių prigimtis yra mėgdžioti, jis nusiėmė nuo galvos savo skrybėlę, ir beždžionės pasekė jo pavyzdžiu: taip pat nusiėmė skrybėles ir numetė jas ant žemės. Pardavėjas susirinko visas skrybėles, sudėjo į krepšį ir nubėgo.

Taigi, šios istorijos mintis ta, kad beždžionės yra geros mėgdžiotojos. Kali-jugos (dabartinio amžiaus) žmonės taip pat linkę mėgdžioti. Jie mano: "Jei Krišna apreiškė rasos šokį, ir aš galiu."

Tad Krišna galvoja: "Jei nori pamėgdžioti Mano rasos šokį, prieš tai turi atlikti kitas dvi lilas: pirma Aš šokau ant Kalijos nasrų, paskui pakėliau Giriradžą Govardhaną. Jei tu gali pakartoti šias dvi Mano lilas, tada lengvai pakartosi ir rasos šokį." Na, kas nori pamėgdžioti Krišnos rasos šokį? Pakelkite rankas.

Jei norite pamėgdžioti Krišnos rasos šokį, turite šokti ir ant gyvatės Kalijos nasrų.

Bet žmogus negali to padaryti. Žmogui neįmanoma šokti ant gyvatės Kalijos nasrų, kurių ji turi tūkstančių tūkstančius ir kurie yra labai nuodingi. Kai Kalija apsigyveno Jamunoje, Jos vanduo tapo labai užterštas nuodų. Net paukščiai negalėjo virš Jos praskristi.

Vieną dieną Krišna kartu su Subala ir Šridhama ganė karves ir pamanė: "Aš turiu išvaryti Kaliją iš Jamunos, kad Jos vanduo vėl taptų tyras." Tuomet Jis panėrė į Jamunos vandenis. Krišna yra Bhagavanas, Jis paneria į Jamunos vandenį, kuris dėl Kalijos yra labai nuodingas. Gyvatė Kalija Nag (vyriškosios lyties Kalija) ilsėjosi po vandeniu su savo žmonomis (naga patni). Krišna sąmoningai pradėjo drumsti vandenį, ir Kalija atsibudo bei pamatė, kad tai mažas berniukas trikdo jo poilsį, todėl užpuolė Krišną. Krišna šokinėjo ant Kalijos galvų, kartais sugriebdavo už uodegos.

Krišna žaidė su Kalija, o Kalija bandė Jį nužudyti. Bet Krišna yra Bhagavanas. Galiausiai Jis, baigęs šokinėti tai ant gyvatės galvų, tai ant uodegos, ėmė šokti tik ant galvų. Kalija negalėjo to pakęsti, be to, dar ir ėmė vemti krauju. Tuo pačiu metu Krišnos draugai, Subala ir Šridhama, pranešė Motinai Jašodai ir Nandai Maharadžai, kad Krišna įšoko į Jamuną. Tai išgirdusi Motina Jašoda nualpo, Nanda Maharadža ir visi Vradžavasiai greitai nubėgo prie Jamunos. Baladevas Prabhu bandė juos visus nuraminti, ypač gopes, kurios be galo ilgėjosi Krišnos. Po kelių minučių Krišna ėmė šokti ant Kalijos galvų. Kalija turi tūkstančių tūkstančius galvų, ir Krišna šoko nuo vienos ant kitos, ir iš kiekvienų nasrų bėgo kraujas. Kalija galvojo: "Kas yra šis asmuo, šokantis ant mano nasrų ir priverčiantis juos taip kraujuoti? Aš tuoj mirsiu." Tada jis suprato: "Tai turbūt Krišna Bhagavanas, kurį mano žmonos nuolat garbina (nag patni)!" Kita vertus, Kalija netikėjo, kad Krišna yra Bhagavanas - Aukščiausiasis Dievo Asmuo.

Dabar savo protu Kalija atsidavė Krišnai, Jo valiai, ir tuo pat metu jo žmonos, nag patni, meldėsi Viešpačiui Krišnai: "Bhagavane, Tu toks gailestingas, Tu gailestingumo įsikūnijimas (karuna nidam)! Mūsų vyras yra labai žiaurus ir sutrikdė Vradžavasių ramybę. Jei mūsų vyras mirtų, mes džiaugtumėmės. Kokios sukriti (tyros dvasinės energijos) jis sukaupė, kad dabar Tu šoki and jo galvų ir dovanoji jam dulkes nuo savo pėdų? Hė Bhagavane!"

Kalijos žmonos meldėsi Krišnai:

kasyanubhavo sya na deva vidmahe

tavanghri-renu-sparasadhikarah

yad-vnchaya srir lalanacarat tapo

vihaya kaman su-ciram dhrta-vrata (Šrimad Bhagavatam - 10.16.36)

(Reikšmė: "O, Viešpatie, mes nežinome, kaip gyvatė Kalija gavo tokią nepaprastą galimybę būti paliestam dulkių nuo Tavo Lotoso Pėdų, dėl kurių pati sėkmės deivė daugybę amžių atlieka rūsčias askezes, metė visus kitus troškimus.")

"Net Lakšmi Dėvi trokšta dulkių nuo Tavo Lotoso Pėdų, dėl Jų atliko rūsčias askezes šalia Jamunos, Balavanoje. Tai reiškia, kad Tavo Pėdų dulkės yra labai, labai sunkiai pasiekiamos net Brahmai, Šivai, Naradai, Lakšmi Dėvi. Bet, o, mano Viešpatie, Tu esi toks gailestingas, Tu savo Lotoso Pėdomis lieti mūsų vyro galvas. Kokios sukriti jis yra sukaupęs?"

Pasistenkite suprasti: Krišnos Lotoso Pėdas pasiekti yra labai sunku, patekti į Vrindavaną taip pat.

Krišna buvo labai pamalonintas Kalijos žmonų maldų. Jis pasakė Kalijai: "Turi palikti Jamuną ir keliauti į Ramanaka Dvipą (salą)." Dabar ta vieta yra Fidžio salos netoli Australijos.

Taip Krišna apvalė Jamunos vandenis ir išlaisvino Kaliją.

Tada Maharadža Parikšitas paklausė: "Hė, Brahmane Gurudeva, kodėl Kalija apsigyveno Jamunoje?"

Jis stengėsi suvokti, kaip Kalija galėjo gyventi Vrindavanoje, Jamunos upėje, ir netapti tyras.

Šukadeva Gosvamis atsakė: "Hė, Maharadža Prikšitai, atidžiai klausykis šio pasakojimo.

Kūrimo pradžioje, Satja jugoje, gyveno Kašapa Rišis, kuris turėjo dvi žmonas. Viena buvo vardu Godru, kita - Vinoda. Godru pagimdė gyvatę, o Vinoda - Garudą, didžiulį erelį, ant kurio nugaros skrenda Viešpats Višnu.

Godru buvo labai žiauri ir gudri. Kartą ji paklausė Vinodos: "Kokia yra Saulės dievo karietą traukiančių žirgų spalva?" Vinoda atsakė: "Balta." Godru pasakė: "Ne, juoda." Taip jos susiginčijo. Godru pasakė: "Jei Saulės dievo žirgai yra balti, aš tapsiu tavo tarnaite, jei juodi - tu tapsi manąja." Tačiau Godru paskui suprato, kad Saulės dievo žirgai yra balti, ir tapo Vinodos verge.

Taigi Godru tarė savo sūnums - gyvatėms, ypač Kalijai: "Eikite ir uždenkite Saulės dievo žirgus, kad kai juos kas pamatys, pagalvotų, kad jie juodi." Godru norėjo, kad Vinoda taptų jos verge.

Kiek vėliau Godru tarė Vinodai: "Saulės dievo žirgai yra juodi, todėl tu turi būti mano vergė." Ir Vinoda tapo Godru verge.

Vieną dieną Vinoda apie tai prasitarė savo sūnui Garudai. Tai Garudą labai supykdė, ir jis pasakė: "Aš turiu nubausti tas gyvates, nes jos pavertė mano motiną verge." Vinoda tarė: "Sūnau, Garuda, nesipyk su savo broliais."

Tuomet Garuda paklausė Godru: "Kaip mano mama gali išsilaisvinti iš vergystės tau?" Godru atsakė: "Jei tu atneši nektaro iš rojaus ir duosi jo mano sūnums, tavo motina bus laisva."

Garuda yra labai galingas, nepaprastas paukštis. Jis nukeliavo į rojaus planetą, kovėsi su Indra, rojaus planetų karaliumi, ir atnešė pilną asotį amritos, nektaro. Kai Garuda nešė nektarą, kartais atsisėsdavo kur nors pailsėti ir todėl kaskart jo šiek tiek išpildavo. Todėl kas dvylika metų Indijoje vyksta Kumba Mela festivalis, kuomet sadhu, rišiai, muniai ir visi piligrimai atvyksta išsimaudyti Gangoje. Galbūt jūs matėte tai televizijoje.

Garuda taip pat atsisėdo su tuo nektaru ir šalia Jamunos, po Kadambos medžiu. Jei jūs buvote Vrindavanoje, Vradža Manadala Parikramoje, ėjote ir į tą vietą, kur Garuda atnešė tą nektarą ir atsisėdo po Kadambos medžiu. Tas medis vis dar ten auga.

Garuda tarė Kalijai ir jo broliams: "Aš jums atnešiau šį nektarą, galite jį pasiimti. Nuo šiandien mano motina laisva, ne vergė."

Tuo pat metu Indra, rojaus planetų valdovas, pasakė, kad jei gyvatės išgers šio nektaro, taps nemirtingos. O jei taps nemirtingos, galės sunaikinti visą visatą. Gyvatės prigimtis yra naikinti. Jos vadinamos teroristėmis."

Aš jums jau pasakojau, kad teroristo nužudymas nėra nuodėmingas veiksmas. Šrimad Bhagavad-Gitoje yra nurodyti šeši "teroristų" tipai. Gyvatės irgi yra teroristės, nes kelia neramumus aplink.

Todėl Indra susirūpinęs, kad jos išgers to nektaro ir taps nemirtingos, visus trikdys.

"Indra, persirengęs brahmanu, priėjo prie gyvačių ir tarė joms: "Gyvatės, jei jūs norite gerti šį nektarą, pirmiausia turite išsimaudyti Jamunoje ir apsivalyti. Kol jūs maudysitės Jamunoje, aš saugosiu nektarą." Kai gyvatės nušliaužė į Jamuną, Indra pasiėmė ąsotį su nektaru ir sugrįžo į savo buveinę.

Grįžusios iš Jamunos gyvatės nesurado ąsočio su nektaru. Jos pamanė: "Galbūt ąsotis dužo ir nektaras išsliejo čia?" ir ėmė laižyti žemę. Laižydamos aptiko žolę pavadinimu kušala. Ši žolė yra aštri kaip peilio ašmenys, tad praskyrė jų liežuvius pusiau. Štai kodėl gyvatės turi praskirtą liežuvį. Mes turime vieną liežuvį, o gyvatės du.

Gyvatės labai nuliūdo, supratusios, kad nektaro negavo, o Garudos motina laisva nuo vergijos. Tuomet Kalija susikovė su Garuda, ir Garuda nužudė daugybę gyvačių bei vos nenužudė Kalijos. Kai gyvatė jau buvo benumirštanti, nušliaužė į Jamuną ir ten apsigyveno."

Šukadeva Gosvamis papasakojo šią istoriją Maharadžai Parikšitui, ir jis paklausė: "Kodėl Garuda nesekė iš paskos ir nenužudė Kalijos?"

Kaip jau sakiau, gyvatės priskiriamos teroristams, todėl reikia jas žudyti. Jei susiduriate su nuodinga gyvate, turite ją nužudyti, kitaip ji nužudys jus. Kaip vabzdžius, jūs juos taip pat žudote, kitaip kentėsite nuo pakilusios temperatūros. Moskitai taip pat priskiriami teroristams. Jei gyvatė siurbia jūsų kraują, turite ją nužudyti, kitaip ji iščiulps jūsų kraują, paskui įgels kitam žmogui, ir įvairios ligos pasklis kitiems.

Parikšitas Maharadža klausė, kodėl Garuda nenužudė Kalijos. Tada Šrila Šukadeva Gosvamis papaskojo dar vieną istoriją:

"Vrindavane, Jamunos vandenyse, gyveno vienas tapasvis (asketas), kuris laikėsi labai griežtos askezės. Jis buvo vardu Sobhari Rišis. Jis 10 000 metų laikėsi tų neįtikėtinai griežtų askezių Jamunoje." Žmonės laikosi įvairiausių askezių, pavyzdžiui, sėdi ugnies apsupti, kiti askezes atlieka po vandeniu, ir taip toliau. Dhruva Maharadža taip pat laikėsi griežtos askezės: stovėjo ant kojų pirštų galiukų.

"Taigi, Sobhari Rišis daugybę metų atliko griežtą askezę Jamunoje. Aplink jį plaukiojo daug žuvų. Jis labai pamilo žuvis.

Kartą Garuda Jamunoje nužudė vieną žuvį-patiną."

Pasistenkite suprasti. Kaip Garuda, kuris yra Vaišnavas, galėjo valgyti žuvį? Iš tikrųjų Garuda nužudė žuvį, išlaisvino ir nusiuntė į Vaikunthą. Tačiau paprasti žmonės negalėjo to suvokti, todėl mąstė: "Garuda valgo žuvį, tad galime ir mes." Tačiau taip nėra.

Kartais klausiu žmonių, ar jie vegetarai. Jie sako: "Taip!" Tada paklausiu, ar jie valgo kiaušinius ir žuvį, jie atsako: "Taip." Jie galvoja, kad žuvis ir kiaušiniai nepriklauso gyvūnų pasauliui.

Jei norite būti tobulas vegetaras, neturėtumėte valgyti mėsos, žuvies ir kiaušinių. Daugelis žmonių remiasi Garudos pavyzdžiu, sakydami, kad jis valgo žuvį, bet jis nevalgė žuvies, juk jis-Vaišnavas! Garuda nevalgė žuvies. Jis ją nužudė ir taip išlaisvino.

"Taigi, žuvies patelė buvo labai liūdna ir ėmė skųstis Sobhari Rišiui: "Garuda nužudė mano vyrą." Sobhari Rišis labai supyko ir prakeikė Garudą: "Garuda, kai dar kartą pasirodysi šioje vietoje, mirsi!"

Todėl Garuda ir nenužudė Kalijos Jamunoje."

Kai Garuda kovojo su Kalija, gyvatė atėjo į tą pačią vietą, kurioje Sobhari Rišis atliko askezę.

Pasistenkite suprasti: iš tikrųjų Sobhari Rišis nusižengė šuddha-vaišnavo, Garudos, Lotoso Pėdoms.

Jei įžeisite vaišnavą, visi jūsų geri darbai bus sunaikinti ir keliausite į pragarą (Naraką).

Šrila Dživa Gosvamis savo komentaruose pasakė, kad Sobhari Rišis įžeidė šuddha-vaišnavo, Garudos, Lotoso Pėdas, todėl prarado visus savo askezėmis uždirbtus vaisius ir tapo nekontroliuojamo geismo auka.

Šrila Dživa Gosvamis, komentuodamas šią istoriją, taip pat paminėjo tai, kad tas, kas įžeidžia šuddha-vaišnavo Lotoso Pėdas, serga nepagydomomis ligomis, tokiomis kaip tuberkuliozė, vėžys. Tad būkite labai atsargūs! Niekada neįžeiskite šuddha-vaišnavo Lotoso Pėdų.

Tie, kurie įžeidžia Vaišnavą, praranda savo bhakti, gerus darbus, kenčia nuo įvairių ligų.

Aš jums truputį papasakosiu apie tattva-siddhantą. Yra trys bhakti tipai: sadhana-bhakti, bhava-bhakti ir prema-bhakti.

Kai jūs praktikuojate sadhaną-bhakti, išsiskleidžia du lapeliai: vienas vadinamas klešagji, kitas - subadha.

Klešagji reiškia, kad bet kokios kančios ir nuodėmės sunaikinamos. Pakanka net lašelio tikėjimo sadhu, šastra (šventraščiais) ir Guru, ir visos jūsų nuodėmės sunaikinamos.

Sadhana-bhakti pirmiausia prasideda nuo šraddhos, kurios pagalba visos jūsų nuodėmės sunaikinamos ir tuo pat metu pasireiškia laimė bei visos gerosios savybės.

Dživa Gosvamis sako, kad yra daugybė atsidavusių, kurie atlieka bhadžaną ir sadhaną, bet vis tiek kenčia nuo įvairių ligų ar dar kokių kitų kančių. Kodėl? Nes jie įžeidė šuddha-vaišnavą. Būkite labai atsargūs. Niekada neįžeiskite Vaišnavo Lotoso Pėdų, antraip kentėsite.

Pirmasis bhakti simptomas yra klešagji, kuris reiškia, kad visos kančios sunaikinamos: nuodėminga veikla (papa), avidja (neišmanymas), asmita (pasipūtimas), papa bidža (nuodėmingų veiksmų sėkla) - viskas sunaikinama. "Tuomet kodėl jis taip kenčia?" Jei kenčia, vadinasi, jis įžeidė šuddha-vaišnavą. Tai vadinama Vaišnava-aparadha.

Ne tik tai. Šrila Gosvamis sako, kad geismas, pyktis pasireikš ir jūs prarasite bhakti, atsidavimo tarnystės, sėklą, bhakti-lata bidžą. Vaišnava-aparadha yra kaip išprotėjęs dramblys.

yadi vaisnava-aparadhe uthe hati mata

upaade va chinde,tara sukhi yaya pata

(Čaitanya Čaritamrita - Madhja - 19.156)

Jei atsidavęs įžeidžia Vaišnavo Lotoso Pėdas ir tuo pat metu augina atsidavimo tarnystės vijoklį materialiajame pasaulyje, jo įžeidimas lyginamas su išprotėjusiu, nevaldomu drambliu, kuris išrauna vijoklį ir jį sumaitoja. To vijoklio lapeliai visiškai sudžiūva.

Jūs žinote daug pavyzdžių. Daugybė atsidavusiųjų atliko bhadžaną ir sadhaną, paskui davė sanjasos įžadus, metė juos, vedė, nes negalėjo suvaldyti seksualinių troškimų. Visa tai todėl, kad jie įžeidė Vaišnavą.

Bhakti-rasamrita-sindhu esančiuose Šrilos Dživos Gosvamio komentaruose aiškiai sakoma, kad vaišnava-aparadha yra labai pavojinga. Kyla klausimas: "Kaip atpirkti kaltę ir išsilaisvinti nuo vaišnava-aparadhos?" Tarnaukite vaišnavams ir kartokite Šventuosius Dievo Vardus, tada jūsų Vaišnava-aparadha bus sunaikinta. Nėra kito kelio.

Jūs žinote istoriją apie Kundža Krišna Das ir Šrilą Rūpą Gosvamį, aš ją jums anksčiau pasakojau. Tad būkite labai atsargūs, neįžeiskite Vaišnavo.

hanti nindati vai dveshthi vaishnavan-nbhi-nandati

krudhyate yati no harsham darshane patanani shat

(Reikšmė: "1) Tas, kuris nužudo atsidavusįjį; 2) Tas, kuris keikia atsidavėlius; 3) Tas, kuris pavydi atsidavusiems; 4) Tas, kuris nenusilenkia Vaišnavui, Jį pamatęs; 5) Tas, kuris supyksta ant Vaišnavo; 6) Tas, kuris nesidžiaugia, matydamas Vaišnavą;

Šių šešių tipų kvaili žmonės , kurie keikia Vaišnavą, keliauja į pragarą kartu su savo protėvių kartomis. ")

Būkite atsargūs su šiais šešiais Vaišnavo įžeidimais.

Taigi, grįžkime į istoriją apie Sobharį Rišį. Jau paaiškinau, kad Sobhari Rišis įžeidė Vaišnavo, Garudos, Lotoso Pėdas, todėl geismas atsirado jo širdyje. Askezes jis atliko tikrai ne vieną dieną. Tūkstančius metų. Tačiau jis įžeidė Vaišnavą, todėl visos jo askezės nuėjo perniek, neteko prasmės. Prisiminkite tai.

Sobhari Rišis nukeliavo pas Madanthą, kuris turėjo 50 dukrų, princesių, ir pasakė, kad nori vesti vieną iš jų. Madantha tarė: "Gerai, tu gali vesti vieną iš mano dukrų." Tačiau Sobhari Rišis buvo labai bjaurus ir liesas, kuri gi norės už jo tekėti? Visos princesės atsisakė už jo tekėti.

Tada Sobhari Rišis pasitelkė savo mistines galias ir pasivertė labai gražiu vyru ir grįžo pas princeses. Tuomet visos princesės norėjo už jo ištekėti, ir Sobharis Rišis, vėl pasinaudojęs savo mistinėmis galiomis, sukūrė 50 savo kopijų ir vedė visas princeses.

Šrila Šukadeva Gosvamis pasakė Maharadžai Parikšitui, kad geismas nubunda širdyje to, kuris įžeižia šuddha-vaišnavą. Tad būkite labai atsargūs!

Kodėl įvairūs sanjasiai, guru nupuola? Nes jie įžeidė šuddha-vaišnavą, ir todėl jų širdyse nubudo geismas. Geismas yra vienas simptomų, rodančių, kad įžeidėte Vaišnavą, tad turite būti labai atsargūs. Jei jūs įžeisite Vaišnavą, jūsų bhakti išnyks ir sirgsite daugybe ligų.

Galbūt jums kils klausimas: "Sobari Rišis atliko bhadžaną ir sadhaną transcendentiniuose Jamunos vandenyse, kaip jo širdyje galėjo gimti geismas?"

Šrila Dživa Gosvamis paaiškina tai: "Tam, kas įžeidė Vaišnavo Lotoso Pėdas, nei Jamuna, nei Vrindavan Dhama nesuteiks malonės."

Pasistenkite suprasti šią filosofiją apie Dhamą, apgaubtą Bhagavano majadžala (iliuzijos tinklu). Dėl majadžalos negalite matyti Dhamos. Negalite matyti transcendentinio Jamunos vandens.

Daug atsidavusių galvoja: "Nukeliausiu į Vrindavaną, nusimaudysiu Gangoje, Jamunoje ir Radha kundoje", bet jie gali susirgti. Jie nesupranta, kas yra transcendentinis vanduo!

Jei norite pamatyti transcendentinį Radha kundos ar Jamunos vandenius, turite klausytis apie juos, tada matysite juos savo ausimis, ne akimis.

Šrila Rūpa ir Šrila Sanatana Gosvamiai atliko bhadžaną ir sadhaną Vrindavanoje be tinklelio nuo uodų! Jūs negalite to padaryti. Vabzdžiai jus trikdo, kandžiojasi, taip pat galite pasigauti mirtiną karštligę.

Šrila Sanatana Gosvamis atliko bhadžaną ir sadhaną ir prie Manasi Gangos, šalia Čaklėšvara Mahadėvos, kur vabzdžiai labai trikdo.

Jei net Šrila Sanataną Gosvamį trikdė vabzdžiai, ką kalbėti apie mus, baddha dživas (sąlygotas sielas)?

Sanatana Gosvamis tarė Šivadži: "O, Šivadži, aš grįšiu į Nanda Gaoną ir ten atliksiu bhadžaną bei sadhaną, nes čia mane labai trikdo vabzdžiai." Šivadži labai myli Sanataną Gosvamį. Sanatana Gosvamis nėra paprastas žmogus. Jis-Lavanga Mandžarė. Ar suvokiate?

Šivadži tarė: "Ė, Sanatana, nesijaudink. Aš pasinaudosiu savo mistine galia ir nuvysiu šalin tuos vabzdžius, jie tavęs nebetrikdys." Nuo tos dienos jokie vabzdžiai netrikdė Šrilos Sanatanos Gosvamio.

Tad būkite labai atidūs, kai vykstate į Vrindavaną ar Navadvipa Dhamą. Nešokite į Jamunos, Gangos arba Radha kundos vandenis, nes susirgsite. Jūs ne mukta purušos, išsivadavusios sielos. Jūs-baddha dživos, sąlygotos sielos, todėl aš jums pasakoju šiuos dalykus. Būkite atsargūs. Daugybė atsidavusių sako: "Štai aš nusimaudžiau šiuose transcendentiniuose vandenyse." Tačiau jie nė nesupranta, ką reiškia šie transcendentiniai vandenys. Mano žodžiai jums galbūt ir kartūs, bet jie-teisingi.

Taigi, Šrila Šukadeva Gosvamis paaiškino Maharadžai Parikšitui, kodėl Kalija apsigyveno Jamunoje. Kita priežastis yra ta, kad Krišna norėjo apreikšti savo lilą, t.y. šokti ant Kalijos galvų.

Kai atėjo gopės, Jis jas visas pasiėmė, ir jos kartu su Krišna šoko ant Kalijos galvų.

Rasa lila vyko ant Kalijos galvų. Tai paaiškinta Brihad-Bhagavatamritoje. Šukadeva Gosvamis tarė Maharadžai Parikšitui: "Krišna yra labai galingas. Jis šoko ant Kalijos galvų. Jokia kita gyvoji būtybė to padaryti negali."

Taigi, jei jūs norite atlikti rasos šokį, pirmiausia turite pašokti ant gyvatės nasrų. Jei negalite šito, negalite mėgdžioti Krišnos rasos šokio. Antra, niekada neįžeiskite Vaišnavo ar Vaišnavės Lotoso Pėdų.

Nitai Gaura Premanande!

Hari Hari Bol!